63 - oji kelionės diena. Kata Tjuta

Tadas: Pabundu dėl barškėjimo kempingo virtuvėje ir pramerkęs akis pamatau juodą dangų visą nusėtą žvaigždėmis. Pamanau, būtų neblogai nufotografuoti, bet kol išsikrapštau iš didžiulio miegmaišio ( vietiniai vadina "swag" ), prabunda ir visi kiti bei uždega visas šviesas ir žvaigždžių kaip ir nebėra... Vienas tik prasimerkęs jau kremta sumuštinį, kitas su šviestuvėliu ieško dušo patvorėj visai priešingoj pusėj, dar kiti kaip vaiduokliai ieško savo daiktų. Atrodo didžiulė kančia visiems, bet niekas nesiskundžia ir už 30 min jau visi papusryčiavę sėdi autobuse. Mūsų gidas tikrai nesveikas, kituose kempinguose visi dar miega, o mes jau judam link saulėtekio aikštelės. Į parką mūsų dar niekas neįleidžia, nes , žinoma, atvykome per anksti. Tenka laukti apie 10 min, o po to jau tiesus kelias, mes pirmieji , gidas  su dideliu džiaugsmu tai praneša visiems vėl užmigusiems autobuse. Bet kol nueinam iki vietos ( dar 5 min ėjimo ) suspėja suvažiuoti keli autobusai ir mus aplenkti. Dėl to saulėtekį stebim beveik per kitų galvas.
Ten sutinkame kelis pažįstamus ir matytus žmones, nes keliai kertasi, visi juda tuo pačiu keliu. Saulei pakilus judame iki Kata Tjuta, oras dar neįšilęs - pats tas pasivaikščiojimui. Netgi vėsoka su stiproku vėjeliu. Gidas už visus nusprendžia, kad eisim trumpuoju maršrutu ( apie 2 val ), nes pora žmonių vėliau teks vežti iki oro uosto. Tai vienas iš kelionių su grupe minusų,o norėjosi čia pabūti ilgiau...
   Kas ta Kata Tjuta? Tai toks pats darinys kaip ir Uluru, tik sudarytas ne iš vieno monobloko, bet iš 36 kupolų ( iš aborigenų kalbos išvertus "daug galvų" ), tarp kurių gali vaikščioti, nes jie atskirti slėniais ir skardžiais. Aukščiausias iš visų yra Olgos kalnas , iškilęs 545,4 nuo žemės. Ši vieta taip pat šventa vietiniams aborigenams ir apipinta visokiomis istorijomis. 
   Įspūdžio didelio ši vieta nepaliko, gražu matyti kokia gamta didelė menininkė ir kaip erozija suformuoja kraštovaizdį, bet tikriausiai per nelyg buvome pavargę. 
   Po viso to laukė ilgas kelias namo, kur galėjome atsipūsti. Kad turėjom 4 kambariokus jau nebeturėjo reikšmės - svarbiausia, kad galėjom ištiesti kojas lygioje lovoje.

Kitos foto čia...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą