53 - oji kelionės diena. Laisvas laikas Darvine.

Tadas: Šiandien ir rytoj turim laisvą dieną ir galime išnaudoti ją kaip tik norim. Lauke karšta, tai ieškome pavėsio, o vakar nužiūrėta vietelė Darvino uosto teritorijoj labiausiai tinka. Nuvykę įsitaisom po palme ir karts nuo karto pasitaškom viešame pliaže.
Darvino uosto teritorija iš viršaus
  Kol mes ilsimės, šiek tiek apie Darviną. Miesto istorija labai trumpa, nesiekianti net 200 metų. Aišku, šitoj teritorijoj jau prieš 60000 metų gyveno žmonės, bet jie jokių rašytinių šaltinių nepaliko. Anglai, bijodami, kad olandai ir prancūzai į šį kraštą neįkeltų kojos, įkuria tris uostus. Vienas iš jų vėliau tampa miestu Darvinas. Miestas pavadintas Čiarlzo Darvino vardu, kuris žvejojo šalia šios pakrantės vienos savo ekspedicijos metu. Miestas taip ir buvo Australijos užkampis, kol 1970 metais telegrafą nuo Darvino į Adelaidę buvo atrasta aukso. Aukso karštligės metu žmonių padaugėjo 300 tūkst . Tarp atvykėlių buvo labai daug žmonių iš pietryčių Azijos, štai kodėl čia kosmopolitiškas miestas. Vienu iš svarbiausių miesto istorijos įvykių minimas Japonijos artilerijos puolimas per antrąjį pasaulinį karą, kurio metu žuvo 243 žmonės. Be to 1974 metais uragano metu žuvo 71 žmogus. tada buvo sugriauta net 50 proc pastatų. Uch... Nesinorėtų į tokį pakliūti.
   Po lengvo pokaituko po palme grįžtame namo ir patys gaminamės pietus. Reik kažkaip taupyti čia, o ir pačiam gamintis yra geriau, žinai ką perki ir ką dedi į maistą.
   Po pietų keliaujam iki Mindil paplūdymio, bet pakeliui užsukam ir į George Brown botanikos sodus. Tikėjausi kažko daugiau, neperžengiamų džiunglių, bet pamatėm golfo laukus apsodintus įvairiais medžiais, tarp kurių buvo ir baobabų ir kitokių milžiniškų lapuočių. Aplink apstu įvairiausių paukščių, kurie slepiasi pavėsyje nuo karščio ir nuo golfo kamuoliukų. 
   Gaila, kad esame čia ne sezono metu, nes Mindil paplūdimyje kiekvieną sekmadienį vyksta azijietiškas turgus, kur nebrangiai galima paskanauti azijietiško maisto. Čia pamatėm siaurutėlį paplūdimį, kuriame pilna  keliautojų, šalia pasistatę savo senutėlius kemperius visi kartu leidžia laiką.
Mes palipėję kiek aukščiau irgi įsitaisėme, papiknikavome ir palydėjome Saulę.
   Atgal grįžome taip pat pėsčiomis, nes pasirodo ne taip ir toli iki mūsų svečių namų. Vaizdai pakeliui

Foto čia...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą