Kristina: Skrydis kaip tyčia lapkričio 1-ją, visų Šventųjų dieną.
Būsiu gal netaktiška ir blogai mane suprasit, bet tai buvo pati
laimingiausia mano diena, nes įkėliau koją į šį raudonąjį žemyną - Australiją!
Tai viena iš mano svajonių - aplankyti šį kraštą. Atvykome Saulei leidžiantis pro lėktuvo langą, galėjome gerėtis žaliais
didingais plotais iš viršaus. Nusileidome Darvino oro uoste. Skrydis iš
Denpasaro truko apie 2,5 val. Kartu su Tadu laikėme špygas, kad tik viskas būtų
gerai dėl vizos ir kitų reikalų, nes Australijoje visi patikrinimai vyksta daug
rimčiau. Negalima įsivežti maisto produktų ypač mėsos, medienos dirbinių,
vaistų pagamintų iš tam tikrų žolelių ir t.t. Labiausiai įsiminė, kad
Australijos piliečiai kontrolės punktą pereina per tam tikrus robotus,
atsistoja peršviečia kaip per rengeną ir nuskaito informaciją. Niekur kitur
nebuvau mačiusi. Mes kaip ir kiti turistai laukiame eilėje su visais kitais.
Kai atėjo mūsų eilė , patikrino pasus ir liepė palaukti.. Hmmm... Jau pradėjom
nerimauti, kad liksim čia nakvoti oro uoste. Lapų kuriuos turėjome atsišvietę
su e-viza net neprašė parodyti (bet geriau turėti su savimi). Šiek tiek
luktelėjom.. Kai kontrolierius ištiesė pasus, mūsų veide po truputėlį pradeda
kilti šypsena. Antrame patikrinime praleido labai lengvai, paklausė ar nieko
neįsivežam į šalį ir praleido iškart be eilės. Pagaliau - viskas! Pasveikinam
vienas kitą stipriai apsikabinę. Pirmas įspūdis mus abu apima toks lyg būtume
Norvegijoje, nes visur švara ir tvarka.
Oro uostas yra toliau nuo centro maždaug apie
15km, bandėm ieškoti vietinio transporto, bet iki jo reikia nueiti gan nemažai. Viena
moteris dar pasakė, kad geriau nevaikščioti vieniems tamsiu paros metu.
Pagalvojom, kad tai pati saugiausia šalis, nebent aborigenai iš po krūmų
išlystų :). Nusprendėm važiuoti su specialiu airport shuttle bus, kuris nuveža
mus tiesiai į centrą netoli mūsų svečių namų už 28 AUD. Nieko nevalgę visą
dieną, bet linksmi keliaujame į savo nakvynės
vietą. Atvykome apie 20h vakaro, o čia jau pats įkarštis. Mūsų viešbutis per tris
aukštus su baseinu, baru, lauko virtuve, terasa. Kambariai švarūs, tualetai
taip pat.
Pirmą kartą miegosime ne vieni, o su kambariokais kaip bendrabutyje.
Atėjom į kambarį - apsiuostėm kas čia gyvena, spėjam, kad du vaikinai, nes
bardakėlis matosi šioks toks..
Pasidedam kuprines ir einam toliau nagrinėti
mūsų viešbučio. Daug jaunimo su alaus bokalais, kiti lauko virtuvėje gaminasi
vakarienę, kiti tiesiog plūduriuoja baseine. Galvojam nieko sau, atsipūtę čia
visi.. Nueinam į parduotuvę griebiam jogurtą, nes buvom labai jo išsiilgę ir aišku
pieno su dribsniais pusryčiams, nes nepamenam kada buvom gavę tokį valgį.
Apžiūrėjom pagrindines miesto gatves ir ėjom
miegoti.. Reikia eiti miegoti,
kad rytoj prabudusi galėčiau patikėti, kad tai tikrai ne sapnas, o tikrovė..
Užmigome be kaimynų, nors naktį parėjo tyliai ir visai ne girti. Naktį sunkiai
miegojosi, girdėjau vieną knarkiantį, o ir lovas gavom antrame aukšte, o kai
bandai verstis ant kito šono visas kambarys girgžda, nesinori net judėti kai
miegi :)
Foto čia...
Foto čia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą