36 - oji kelionės diena. Pažintis su vietine policija ir apsilankymas baisiausioj kavinėj visoj Bali saloj. Tačiau diena nesugadinta :)



   Tadas: Ką šiandieną veiksime nusprendžiame tik pabudus. Ubud miestas taip patiko, kad nusprendėm dar dienai pasilikti čia, o tiksliau pusdienį, nes pirmą dienos pusę vykstam į Gunung Batur regioną. Tikimės pamatyti seną kraterį, kuriame dabar ežeras, Bali kalnų vaizdus ir fermas. Motorolerį gaunam visai pigų, tik 40000 IDR, bet po to išaiškėja, kad į kalnus jis traukia sunkokai. Iki numatytos vietos apie 30 km, tad valandėlę važiuojam su sustojimais pasigrožėdami ryžių laukais. Vėl mus užkalbina vietinis ir perspėja, kad prie įvažiavimo į regioną stovi policija ir baudžia turistus. Atrodo niekada vietiniai dar neapgavo, bet suabejojom ar gali taip būti... Gal ten tiesiog už įvažiavimą susimoki? Tuo labiau teises gi turiu. Ir štai horizonte pasirodo visas būrys policininkų, stabdančius visus vairuotojus. Žinoma, sustabdo ir mus. Policininkas mandagiai prisistato, pasidomi iš kur mes, kiek laiko čia esam, na, žodžiu, kaip ir visi vietiniai pradeda pokalbį taip pat. Paprašo parodyt teises ir nusiveda prie savo mašinos, kur gaunu visą instruktažą kaipo turi atrodyti tarptautinės teisės, o mano pasirodo tik Europos sąjungoj galioja. Gaunu baudą 250000 IDR, kurią turiu susimokėti vietoje. Labai įdomu, su lapuku, kurį man išrašė, aš galiu važinėti iki pat išvykstant iš šalies. Taip ir nesupratau, važinėdamas su lietuviškom teisėm pažeidžiu jų įstatymus, bet kai jau susimoku, gaunu leidimą važinėt iki išvykimo iš šalies. 
  Susimokam ir už įvažiavimą į regioną per abu 25000 IDR. Vaizdai grąžūs, ypaž ežeras žiūrint iš toli atrodo įspūdingai.
Šventyklos irgi savotiškos, kalnuose jos kitokios- niūresnės, daug tamsių spalvų. Tačiau vietiniai čia pajutę turistų pinigėlius stengiasi išplėšti kiekvieną centą. Tad ilgai neužsibūnam ir važiuojam užkąsti. 
   Pasirenkam iš akies kavinukę, be to joje sėdi turistų prie vieno stalo, tad turėtų būti gerai. Tačiau jau prisėdę pastebim netvarką - ant stalų dulkių sluoksnis rodo, kad čia sėdėta labai seniai,o paprašęs į tualetą, praeinu per virtuvę ir pamatau visą netvarką, be to jokio vandens ten nėra, jokios higienos. Pirma atneša maistą prancūzų turistams, jie pasiknisa ir išeina. Tada jau supratome, jog ir mes nevalgysim. Prašymą atšaukti užsakymą šeimininkė atmeta, nes neva jau pradėjo, bet įkišęs galvą į virtuvę, pamatau, kad tik dabar pradėjo ruošti. Žodžiu, gaunam patiekalą su musytėm padaže, parodom savininkei, o jinai mums įrodinėja, kad tai ne musytės ir pirštais paima iš Kristinos lėkštės ir vieną suvalgo. Juokas per ašaras, bet ji mums liepia susimokėti ir į sąskaitą papildomai priskaičiuoja ryžius po 15000 IDR, nors prabangioj miesto kavinėj jie tik 5000 IDR kainuoja. Plius dar tax'ą uždeda. Žodžiu, ten be gėdos jausmo močiutė. Duodu aš jai pusę sumos ir sakau, kad daugiau neduosiu, o ji vis šaukia "Bankrotas, bankrotas'' :) Nusiderime dar šiek tiek ir lekiam lauk. Būtų galima ir nemokėti, bet kažkokia kalnų šamanė ten pasitaikė, tai baisu, kad užkerės :)
   Pasisukinėję po apylinkes traukiame namo kitu keliu, kad kelias neprailgtų. Visos pakelės pilnos vaisių kioskelių, bet kainos tokios pat kaip Lietuvoje. Važiuojam per įvairias plantacijas kol privažiuojame kavos laukus. Sustoję pasižvalgyti buvom užkalbinti vietinio gido, kuris mums nemokamai mums viską aprodė ir pažadėjo nedaryti spaudimo, kad ką nors nupirktume. Buvo išsamus turas apie čia auginamus augalus ir gal įdomu matyti viską.

Pirmą kartą pamačiau, kad ananasas tikrai iš žemės auga, dar buvo kakavos medis, vanilė, cinamonas ir pagrindinis augalas šios vietos augalas kavamedis. Nupasakojo visą gamybos ciklą. Ten  net sėdi jauna mergina ir kepina kavos pupeles, po to jas mala mediniame puode ir persijoja. Gražu...













Buvau girdėjęs, bet netikėjau, kad čia pamatysiu ir net paragausiu brangiausios pasaulyje kavos.
Azijos palmių civeta
Šitas mielas gyvūnėlis vadinamas Azijos palmių civeta valgo kavos pupeles, jas apvirškina ir iškakoja. Po to viskas yra nuplaunama ( tikiuosi kruopščiai) ir gamybos procesas toks pats kaip ir paprastos kavos  - džiovina, kepina, mala, sijoja.









Brangiausios pasaulyje pupelės prieš apdorojimą atrodo va taip
Ir kavos puodukas už 50000IDR
Grįžę nusiperkam kelionę rytojuj iki Lovina kurortinio miestelio ( po 140000 IDR ), pavakarieniaujam kavinėj, kuri labiausiai patiko
Satay ayam
ir užbaigiam dieną, kurioj buvo ir blogų ir gerų akimirkų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą