29-oji kelionės diena. Kaliurang miestelis prie Merapi ugnikalnio

Kristina: Jau antras rytas kaip prašau mūsų šeimininkės- mamos, kad iškeptų blynelių su bananais. Skaniai papusryčiaujame ir kuriame šios dienos planą. Ilgai neteko svarstyti, vienbalsiai nutariam- motoroleris šiandiena į trasą. Vakar buvo nedrąsu, šiandiena jau atsipalaidavę lekiam į kalnus, norim apsižvalgyti po apylinkes. Pasirinkome link Kaliurang krypties, miestelis garsus tuo, kad jame yra miško parkas, kuriame organizuojami populiarūs žygiai į kalnus. Dažnai lankomas objektas yra Merapi ugnikalnis. 
   Išvažiavus iš centro kelias pasidarė žymiai laisvesni, pabėgom nuo motorolerių gausybės. Kylant į kalną jautėsi vėsuma, kurios jau buvom šiek tiek išsiilgę..
 Aplinka žaliavo nuo ryžių, kukurūzų laukų. 
Vaizdeliai tikrai verčiantys sustoti ir apsižvalgyti aplinkui. Vienas žmogus palinkęs kažką žemėje kapsto, kitas su motoroleriu pasikrovęs veža žalią žolę, trečias pardavinėja benziną, ketvirtas gano avis, penktas miega pavėsyje ir t.t.... 

Kelias buvo geras, nepajutom kaip jau buvome kalnuose, panorama būtų buvusi labai graži, jeigu ne rūkas. Miestelis labai prisitaikęs prie turistų poreikių. Jame daug parduotuvėlių, viešbučių, kavinių ir kitų pramogų. 

Bevažiuojant vyras moja mums sustoti ir sumokėti bilietą park'ingui, o mes pasiteiraujam kodėl turėtume ? Vyras sako čia parko teritorija, galite eiti pasivaikščioti. Mes kadangi nesame pasiruošę, apsisukome ir važiavome toliau. Žygis čia trunka apie 4val., o mes to neplanavome. 


Baisūs ereliai saugo miško teritoriją. :)









Suradę tinkamą vietelę papietauti nusprendėm aplankyti šalia esantį vulkanų muziejų. Nuorodos sunkiai įskaitomos, bet šiaip ne taip radom muziejų. Prie muziejaus būrys mokinių, kurie mus pamatę šaukia: - "Hello" ! Tadas pradėjo juos fotografuoti, o jų buvo tiek daug, kad nesutilpo visi į nuotrauką.

Prie manęs pristojo mokytojas, kuris negalėjo sustoti šokinėjąs kaip kengūra. Norėjo bent truputį būti už mane aukštesnis. Mokiniai tuo metu garsiai juokėsi, o Tadas gaudė akimirkas. 
Muziejus vertas dėmesio, buvo labai įdomus. Daug išsamios informacijos, kuri naudinga žinoti ne tik mokiniams, bet ir suaugusiems. Po muziejaus iškart važiavome link miesto. Dar stabtelėjom papozuoti :)
Mieste besukinėjant ratus, Tadas stabtelėjo aikštelėje pasižiūrėti žemėlapyje kur važiuoti. 
Tadas manęs klausia:
 - gal nori pabandyti pavažiuoti ? 
Aš: - Tai žinoma!
Cha, pirmą kartą gyvenime bandau šį "žvėrį". Sėdžiu ir spaudžiu gazą, važiuoju ir žvengiu iki ašarų. Dar taip linksma nėra buvę! Man labai patiko, smagu -įspūdžių buvau pilna.
    Visa diena ant motorolerio šiek tiek nuvargino, grįžę pasidarėm nugaros masažą, dabar sėdim ir planuojam rytojų, reikia išsimiegoti prieš rytojų, nes planas- Borobuduras !!! Tiek trumpai, nes reikia eiti ilsėtis, o ir iš manęs ne kokia rašytoja ;). Labanakt.
  
FOTO!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą